Įsivertinimas

2.3.1. Mokymasis. (Savivaldumas mokantis)

Iš 5-8, I-III klasių mokinių apklausos analizės

Mokiniai teigia, kad moka mokytis, prisiima atsakomybę už mokymąsi, tačiau mokymosi rezultatai to nerodo.
Mokiniai jaučia mokytojų ir auklėtojų pagalbą.
Mokiniai pamokos metu negali pasirinkti, kiek sugebės išmokti.
Kad geriau suprastų mokantis mokiniai: kartoja, dirba su tektu, konspektuoja, informacijos ieško internete, perrašo tekstą, klausosi muzikos, grafiškai vaizduoja informaciją.

Iš mokytojų apklausos ir diskusijos

Mokytojai teigia, kad jau nėra tradicinių pamokų – visos modernios. Moderniai pamokai pasiruošti reikia daugiau laiko, priemonių.
Integruotos pamokos mėgstamos mokinių, mokytojai turėtų jas planuoti iš anksto, gerai joms pasiruošti.
Kūrybiškumą ugdo laisvas mokytojas, nerėminantis mokinių, leidžiantis pasirinkti veiklas, nestandartinius sprendimus.
Naujos mokinių kartos poreikiai skatina mokytojus keistis, ieškoti naujų darbo metodų.

Iš dokumentų analizės:

Gimnazijos pažangumas pagerėjo (93%, buvo 90,7%), bet suprastėjo mokymosi kokybė (44,7%, buvo 50,6%).
NMPP ir PUPP rezultatai žemesni nei šalies vidurkis.
NMPP skaitymo ir matematikos rezultatai lyginant su rezultatais prieš dvejus metus daugumos klasių (4,5,8 ir I matematika) pablogėjo, o geresni tik I klasės skaitymo.
2020-2021 m.m. rajono olimpiadose lyginant su 2019-2020 m.m. dalyvavo tas pats mokinių skaičius, bet prizininkais tapo mažiau – 36,6% (buvo 70%) nuo dalyvavusiųjų.
Viena mokinė dalyvavo respublikinėje istorijos olimpiadoje.
Daugiausiai prizinių vietų rajono olimpiadose pelnė biologai (5 vietos).
Žymiai sumažėjo konkursų įvairovė bei dalyvavimų aktyvumas.

Dalyvavimą konkursuose skatino mokytojai, todėl aktyvūs dalyviai yra:

3 kl. mokiniai (5 konkursai);
Istorijos dalyko (4 konkursai);
Matematikos dalyko (2 konkursai);
Geografijos dalyko (2 konkursai);
Būrelio „Reporteris“ nariai (2 konkursai).
Visai nedalyvavo konkursuose 1 klasės mokiniai, mažai aktyvūs 2, 4 klasių mokiniai (dalyvavo konkursuose OLIMPIS, KENGURA).
Mokiniai aktyviau dalyvavo įvairius dalykus apimančiuose konkursuose (OLIMPIS) bei gimnazijos mokytojų organizuojamuose renginiuose (Protmūšiuose).
Sumažėjo dalyvavimas dailės konkursuose.
Įvairiose neformaliojo ugdymo veiklose bent po vieną kartą (konkursuose, olimpiadose, parodose) dalyvavo dauguma mokinių.

Stiprinti lietuvių kalbos ir matematikos dėstymą – skirti papildomų valandų konsultacijoms.
Mokytojams skirti daugiau skirtingų užduočių mokiniams pagal jų gebėjimus ir leisti pasirinkti užduočių kiekį.
Suplanuoti ir vesti ne mažiau kaip 2 integruotas pamokas/pamokų ciklus kiekvienoje klasėje.
Kryptingai dirbti su gabiais mokiniais ir ruošti rajono olimpiadoms, ugdant atsakomybę bei savarankiškumą.
Pradinių klasių mokytojoms ieškoti galimybių ir sudaryti sąlygas (bendradarbiauti su tėvais juos informuojant) daugiau dalyvauti konkursuose pradinių klasių mokiniams.
Dalykų mokytojams paskatinti aktyviau dalyvauti mokinius nuotoliniuose konkursuose savarankiškai, o neapsiriboti tik mokinių paruošimu į savo dalyko rajoninę olimpiadą.
Dalykų mokytojams įtraukti mokinius į įvairesnius konkursus – rašinių, pilietiškumo, ekonomikos ir verslumo, gamtos ir ekologijos, informacinių technologijų, fotografijos, filmų kūrimo ir kt.

Iš 5-8, I-III klasių mokinių apklausos analizės

93% mokinių džiaugiasi, kad mokosi šioje mokykloje;
86% mokiniai teigia, kad turi savo atstovus, kurie išsako mokinių nuomonę mokyklos savivaldoje, susirinkimuose;

Iš interviu su socialine pedagoge

Mokinių taryba nepateikė nei vieno pasiūlymo dėl veiklų
Mokinių tarybos nariai tik atstovavo gimnaziją kitų institucijų organizuojamuose renginiuose, patys neorganizavo renginių.

Iš dokumentų analizės

Mokinių darbai tik tris kartus eksponuoti gimnazijoje (mokyklos 100-mečio darbų paroda; Facebook – II kl. mokinių darbai, 7 kl. mokinio darbų paroda).

Aktyvinti mokinių tarybos veiklą.
Organizuoti gimnazijoje mokinių kūrybinių darbų parodas tiek „gyvai“, tiek Facebook‘e (atsižvelgiant į pasikeitusias ugdymosi sąlygas).
Kiekvienam mokytojui analizuoti, kaip jo darbas skatina mokinių saviraiškos tobulėjimą.
Viešinti mokinių pasiekimus olimpiadose, konkursuose, varžybose ir kt. gimnazijos interneto svetainėje, FB.

Iš mokytojų ir mokinių apklausos

Pamokų metu mokytojai naudoja 12 skirtingų rūšių skaitmeninį turinį.
Naujais dalykai pamokoje mokiniai įvardina: filmų peržiūrą ir mediateką, bandymus bei projektus, integruotas pamokas, skaidrių demonstravimą, video pamokas, grupinį darbą, žinių pritaikymą gyvenime ir draugų įvertinimą.

Tobulinti skaitmeninio mokymo įgūdžius, aptariant jas su kolegomis bei savarankiškai reflektuojant ir išbandant. Pereiti prie Office 365 Teams aplinkos ir vieningai (visi mokytojai, mokiniai, tėvai) ją naudoti ugdymui(si) ir komunikacijai.
Naudotis įvairiomis interneto svetainėmis (kurias rekomenduoja ŠMSM), kad atsirinktume reikiamus skaitmeninius išteklius.
Kurti skaitmeninius išteklius (užduočių lapus, testus ir kt.) bei talpinti jas į vieningą gimnazijos duomenų bazę.
Mokyti mokinius saugiai ir atsakingai naudoti skaitmenines technologijas.

Iš 5-8, I-III klasių mokinių apklausos analizės

Iš mokytojų apklausos

Gimnazijoje vyrauja aukšta tobulinimosi kultūra.
Mokytojai patenkinti gimnazijoje vykstančiu veiklos kokybės įsivertinimo procesu ir pasitiki jo rezultatais.

Iš dokumentų analizės

ASAICHI susirinkimai sudarė galimybę nuolat stebėti ugdymo procesą nuotoliniu būdu bei greitai reaguoti į problemines situacijas, aktyviai bendradarbiauti.

Gerinti komunikaciją tarp mokinių ir administracijos.
Ieškoti būdų, kaip 50 proc. mokytojų, kuriems rūpi mokyklos gyvenimas, įtraukti į aktyvesnę veiklą siekiant gimnazijos tobulinimo.
Tęsti ASAICHI susirinkimus nuotoliniu būdu.
Sutvarkyti visų gimnazijos kompiuterių darbalaukius pritaikant 5S metodą.
Gilintis į Kaizen ir PDCA metodus.

Atnaujinta: 2024-11-07

Pamokų laikas

Pertrauka