Jau 1777 m. Giedraičiuose veikė parapinė mokykla, kurioje mokėsi 13 mokinių. 1920 m. duris atvėrė vidurinė keturių klasių mokykla. Jai vadovavo direktorė Malvina Valeikienė (1920-1927).
Jos atkaklumo, energijos ir optimizmo dėka mokykla tapo lietuvybės židiniu, švietimo ir kultūros centru. Mokykloje veikė ateitininkų kuopelė, skautų „Geležinio vilko“ draugovė, šaulių kuopa.
1921-1935 m. mokykloje dirbo dailininkas, kultūros veikėjas Antanas Jaroševičius (1870-1956).​ Dailininkas rūpinosi lietuvių nacionalinio meno likimu: aktyvus pirmųjų dailės parodų dalyvis ir rėmėjas, vienas pirmųjų Lietuvių dailės draugijos steigėjas, pirmasis lietuviškų kryžių rinkėjas ir albumo „Lietuvos kryžiai“ (1912 m.) sudarytojas, vienas pirmųjų lietuviškų elementorių, knygelių iliustratorių, lietuviškų ornamentų puoselėtojas taikomojoje dailėje, liaudies meno kūrinių propaguotojas bažnyčioje. Mokykloje dėstė piešimą, dailiuosius medžio darbelius, organizavo mokinių piešinių parodas, margučių konkursus. 1928 m. įsteigė dailiųjų medžio darbelių klasę – vienintelę visoje Lietuvoje. 1930 m. Kaune vykusioje pramonės parodoje ši klasė apdovanojama bronzos medaliu. Parodoje eksponuota dailios dėžutės, rėmeliai  nuotraukoms, stoveliai termometrams, lentutės kalendoriams.

Giedraičiuose pagal dailininko A. Jaroševičiaus projektą 1932 m. pastatytas paminklas „Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovoje ties Giedraičiais 1920 m.“.

1990 m. mokyklai suteiktas Antano Jaroševičiaus vardas. Mokyklos muziejuje įrengta ekspozicija.